Skip to content

Kas yra Joga?

kas yra joga

Žodis Joga, Sanskrito kalba (senovės Indijos, ten, kur gimė Joga, kalba) reiškia “susijungimą”. Kitaip tariant, sąjungą tarp proto, kūno ir dvasios.

Tradicinėje jogos filosofijoje protas, kūnas ir dvasia laikomi tarpusavyje susijusiais ir priklausomais dalykais. Manoma, kad vieno iš jų sveikata yra glaudžiai susijusi su kito sveikata. Praktikuodami jogos pozas (asanas), kvėpavimo technikas (pranajamą) ir meditaciją, jogos praktikai siekia subalansuoti ir harmonizuoti savo fizines, psichines, emocines ir dvasines būsenas. Praktikuojant jogą anksčiau ar vėliau atsiranda vidinės ramybės, aiškumo ir gerovės pojūtis.

Į jogą galima žvelgti fiziniu, emociniu, mentaliniu ir dvasiniu aspektais.

„Dvasinis“ jogos aspektas reiškia gilesnius, dvasingesnius praktikos ryšius, kurie dažnai siejami su „savirealizacijos“ arba „nušvitimo“ sąvokomis. Tai apima ego ”nusimetimą” ir ryšio su visuotine ar aukštesne sąmone atradimą. Tai dažnai yra laikoma galutiniu jogos praktikos tikslu.

Dažnai dvasinis jogos aspektas vakarų jogos praktikose yra neliečiamas, užmirštamas ar nevertinamas. Dėl to gali būti kelios priežastys:

  • jogos treneris praktikuoja jogą kaip fizinę praktiką,
  • jogos praktika remiasi jogos pozomis kaip fiziniais pratimais, ir aukštesni Jogos tikslai nėra siekiami.

Jogos praktika mūsų visuomenėje dažnai tampa madinga laisvalaikio praleidimo forma, aktyviu poilsiu, fizine treniruote ar fiziniais pratimais. Renkantis jogos trenerį ar instruktorių svarbu pasidomėti, kokios yra jo,-os pagrindinės mintys ir idėjos apie jogą, kokie yra praktikavimo tikslai. Nėra nieko blogo praktikuoti tik fizinį jogos apektą, tik būtų geriau iš pat pradžių žinoti – kur Jūs esate, kur einate ir ar Jums yra pakeliui?

Apskritai „susijungimo“ arba „vienovės“ samprata jogoje gali būti suprantama kaip visų Savęs aspektų – fizinio, psichinio, emocinio ir dvasinio integravimas, siekiant didesnio vientisumo, pusiausvyros ir harmonijos.

Kas dažniausiai suvokiama kaip “joga”, labiau galima apibūdinti kaip Asana, kuri reiškia fizinių pozų praktikavimą.

Asana yra viena iš aštuonių jogos pakopų ar komponentų, aprašytų Patandžali jogos sutrose. Asana konkrečiai reiškia fizinių pozų ar laikysenų praktiką. Šios pozos sukurtos tam, kad padėtų įgyti kūno, proto ir dvasios pusiausvyrą ir harmoniją bei paruoštų žmogaus kūną gilesnėms dvasinėms praktikoms.

Tačiau šiais laikais kaip jau minėjome aukščiau, terminas „joga“ tapo fizinės asanos praktikos sinonimu. Daugelis žmonių šiuos terminus vartoja kaip sinonimus (žodžiai turintys tą pačią ar panašią reikšmę), nors joga apima ir kitas praktikas, pavyzdžiui, pranajamą (kvėpavimo techniką), meditaciją ir etinius principus.

Taigi, kai kas nors sako, kad eina į jogos užsiėmimą, tikėtina, kad jie turi omenyje užsiėmimą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas fizinėms pozoms arba asanoms. Nors tai yra vertingas ir svarbus bendros jogos praktikos aspektas, svarbu atsiminti, kad joga yra daug daugiau nei tik fizinės pozos.

Tad turbūt tampa aišku, kad Joga nėra Asana.

Asana tai tik viena iš aštuonių Jogos pakopų. Likusios pakopos labiau susijusios su protine ir dvasine, nei su fizine savijauta. Vakaruose, vis dėlto, žodžiai Asana ir Joga dažniausiai vartojami neatsiejamai.

Skaitykite daugiau apie aštuonias Jogos pakopas:

Jogos Pozos

Asanos, taip pat žinomos kaip jogos pozos, yra fizinės praktikos dalis didesnėje jogos sistemoje. Žodis „asana“ kilęs iš sanskrito žodžio „sėdėti meditacinėje pozoje“. Vėliau žodis pradėtas vartoti hatha jogoje kaip „laikysena, poza“ ir reiškia įvairias fizines padėtis, kurias jogos praktikuotojai siekia atlikti praktikos metu. Asanos yra pagrindinė daugelio skirtingų jogos stilių sudedamoji dalis ir gali būti naudojamos stiprinant jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir atsipalaidavimą.

Yra šimtai skirtingų jogos asanų, kurių kiekviena turi savo privalumų ir iššūkių. Kai kurios iš labiausiai žinomų asanų yra:

Žemyn žiūrintis šuo (Adho Mukha Svanasana): Ši poza yra pagrindinė poza, kuri ištempia pakaušio raumenis, blauzdas ir stuburą, kartu stiprinant rankas ir pečius.

Karys I (Virabhadrasana I): tai stovima poza, kuri stiprina kojas, atveria klubus ir ištempia krūtinę bei pečius.

Medžio poza (Vrksasana): ši balansavimo poza pagerina koncentraciją ir susikaupimą, kartu stiprina kojas ir klubus.

Trikampio poza (Trikonasana): ši poza stovint ištempia pakaušio raumenis, klubus ir stuburą, kartu stiprindama kojas.

Kobros poza (Bhujangasana): Šis nugaros lenkimas stiprina nugaros, pečių ir rankų raumenis, ištempdamas krūtinę ir pilvą.

Vaiko poza (Balasana): Ši švelni poilsio poza padeda išlaisvinti kaklo, pečių ir stuburo įtampą ir ramina protą.

Lavono poza (Savasana): ši paskutinė poilsio poza naudojama kūnui ir protui atpalaiduoti jogos praktikos pabaigoje.

Tai tik keli pavyzdžiai iš daugybės skirtingų jogos asanų, kurios yra praktikuojamos visame pasaulyje. Kiekviena asana, kurią atlieka praktikuotojas, turi savo unikalius privalumus. Daugelis jų dažnai yra sujungiami į sekas arba srautus, kad būtų sukurta visapusiška jogos praktika. Mokantis naujų asanų, yra svarbu dirbti su kvalifikuotu jogos mokytoju, kad būtų užtikrintas tinkamas asanų atlikimas ir išvengta traumų.

Dauguma žmonių mano, kad joga, tai tik tampymosi pratimai. Joga, iš tikrųjų yra kūno pusiausvyros kūrimas, ugdant jėgą ir lankstumą kartu. To siekiama pozų pagalba, kiekviena iš jų turi specifinę fizinę naudą. Pozos gali būti atliekamos greitai, sukeliant karštį kūne (Vinyasa Jogos stilius) arba lėtai (Jin joga), didinant ištvermę (Ashtanga joga) ir puikų pozos atlikimą (Hatha joga).

Jogos Praktikavimas

Jogos mokytojai dažnai jums pasiūlys “praktikuotis”, tai reiškia jūsų individualią Jogos patirtį, kuri auga su laiku. Puikus dalykas apie Jogą yra tai, kad jos praktikavimas nuolat plėtojasi ir keičiasi, todėl niekada nenusibosta. Keičiasi ne pačios pozos, o jūsų sąntykis su jomis. Kiekvienas gali pradėti užsiimti Joga, net jei nesijaučia esąs lankstus ar stiprus. Kuo ilgiau užsiimsite Joga, tuo labiau šie įgūdžiai tobulės. Vienas sunkiausių, tačiau labiausiai išlaisvinantis dalykas Jogoje yra ego “paleidimas” ir pripažinimas, jog niekas nėra geresnis už kažką kitą. Kiekvienas žmogus tiesiog daro tai, ką sugeba geriausiai.

Skaitykite daugiau:

Jogos Kursai

Praktikuojant pozas, Jogos kursuose taip pat gali būti praktikuojami kvėpavimo pratimai, giedojimai, meditacija ar mokytojo skaitymai. Įvairovė priklausys nuo individualaus mokytojo ir jo stiliaus. Dažniausiai Jogos kursai sporto klubuose labiau akcentuos fizines Jogos naudas, kai tuo tarpu Jogos centruose labiau nagrinėjama dvasinė pusė. Kai kurie žmonės atranda, kad fizinė Jogos praktika tampa keliu į dvasines paieškas, kai tuo tarpu kiti tiesiog pasitenkina mažo poveikio Jogos treniruotėmis, kurios gerina jų savijautą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *