Kai žmogus išmoksta nesiblaškydamas ganėtinai ilgai sutelkti dėmesį į išorinį arba vidinį objektą ir jo mintys nepertraukiamai srūva viena kryptimi link tam tikro subjekto, jis pasineria į meditacijos būseną.
Medituojant kūnas ilsisi, o mintys yra gaivinamos gyvybinės energijos, pranos. Tokios būsenos, kaip ir kietai miegant, vienintelis gyvybės ženklas yra kvėpavimas. Tiek miegant, tiek medituojant pogumburis pasikrauna energijos. Jei miegas yra nesąmoninga poilsio forma, tai meditacija yra sąmoninga poilsio forma ir todėl turi didelį gydomąjį poveikį.
Meditacija padeda mums išspręsti emocinius konfliktus, vidinius prieštaravimus ir atpalaiduoti psichologinę įtampą. Ji tobulai išvalo protą ir pašalina visas pasąmonėje esančias kliūtis. Medituojant žmogus pajunta viduje šviesą, pažįsta savo esmę ir svarbiausias gyvenimo vertybes.
Meditacijos subjektas gali būti Aukščiausioji Siela, Tyroji Būtis arba Visuotinės Vertybės. Paprasčiausias tradicinis jogos metodas pataria sutelkti dėmesį į kokį nors vertingą objektą arba į visuotinį simbolį. Pavyzdžiui, induistas gali rinktis kurią nors iš žinomų dievybių: Sivą, Višnu, Krišną, Kali, kitą Dievo įsikūnijimą arba šventąjį, skiemenį „Om“, kuriuo induizmo religijoje simbolizuojamas Absoliutas. Budistui meditacijos objektu gali būti Budhos statulėlė, lotosas arba mandala. Krikščionis gali medituodamas sutelkti dėmesį į Nukryžiuotąjį Jėzų. Dovydo žvaigždė judaistui ir pusmėnulis musulmonui taip pat gali tarnauti kaip meditacijos objektai.

Apskritai kiekvienas žmogus meditacijai pagal savo tikėjimą gali rinktis bet kurią jam patinkančią, dvasią keliančią mintį ar simbolį. Šios knygos tikslas yra ne smulkiai aprašinėti įvairius meditacijos būdus, o nusakyti bendrais bruožais dabar paplitusias meditacijas ir padėti tiems, kurie žengia dvasiniu keliu.
Trys pagrindiniai reikalavimai medituojant