Meditacija

paskelbta: Meditacija | 1

Kai žmogus išmoksta nesiblaškydamas ganėtinai ilgai sutelkti dėmesį į išorinį arba vidinį objektą ir jo mintys nepertraukiamai srūva viena kryp­timi link tam tikro subjekto, jis pasineria į meditacijos būseną.

Medituojant kūnas ilsisi, o mintys yra gaivinamos gyvybinės energi­jos, pranos. Tokios būsenos, kaip ir kietai miegant, vienintelis gyvybės ženklas yra kvėpavimas. Tiek miegant, tiek medituojant pogumburis pasi­krauna energijos. Jei miegas yra nesąmoninga poilsio forma, tai meditaci­ja yra sąmoninga poilsio forma ir todėl turi didelį gydomąjį poveikį.

Meditacija padeda mums išspręsti emocinius konfliktus, vidinius prieš­taravimus ir atpalaiduoti psichologinę įtampą. Ji tobulai išvalo protą ir pa­šalina visas pasąmonėje esančias kliūtis. Medituojant žmogus pajunta vi­duje šviesą, pažįsta savo esmę ir svarbiausias gyvenimo vertybes.

Meditacijos subjektas gali būti Aukščiausioji Siela, Tyroji Būtis arba Visuotinės Vertybės. Paprasčiausias tradicinis jogos metodas pataria su­telkti dėmesį į kokį nors vertingą objektą arba į visuotinį simbolį. Pavyz­džiui, induistas gali rinktis kurią nors iš žinomų dievybių: Sivą, Višnu, Krišną, Kali, kitą Dievo įsikūnijimą arba šventąjį, skiemenį „Om“, kuriuo induizmo religijoje simbolizuojamas Absoliutas. Budistui meditacijos ob­jektu gali būti Budhos statulėlė, lotosas arba mandala. Krikščionis gali medituodamas sutelkti dėmesį į Nukryžiuotąjį Jėzų. Dovydo žvaigždė judaistui ir pusmėnulis musulmonui taip pat gali tarnauti kaip meditacijos objektai.

meditacija

Apskritai kiekvienas žmogus meditacijai pagal savo tikėjimą gali rinktis bet kurią jam patinkančią, dvasią keliančią mintį ar simbolį. Šios knygos tikslas yra ne smulkiai aprašinėti įvairius meditacijos būdus, o nusakyti bendrais bruožais dabar paplitusias meditacijas ir padėti tiems, kurie žen­gia dvasiniu keliu.

Trys pagrindiniai reikalavimai medituojant

  1. Reikia išmokti patogiai ir tvirtai sėdėti, antraip neįmanoma bus me­dituoti. Sėdėti reikia taip, kad jaustume savo kūną. Menkiausias nepatogumas blaškys dėmesį. Todėl reikia rasti tokią kūno padėtį, kurioje galėtume sėdėti ilgai ir nejaustume jokio nepatogumo.
  2. Stuburą ir galvą reikia laikyti labai tiesiai, bet neįsitempus. Visuose senuosiuose jogos tekstuose reikalaujama medituojant laikyti stuburą tie­siai, kad nebūtų suspausti pilvo srities organai ir nesikūprintume, nes tai sukelia vidurių užkietėjimą ir daugelį kitų sutrikimų. Be to, tiesiai sėdint stuburgalis ir kryžkaulis labiau aprūpinami krauju ir atgaivinami.
  3. Medituojant raumenys atsipalaiduoja ir širdis bei plaučiai veikia lėčiau, anglies dvideginio pasigamina labai mažai, kvėpuojama labai leng­vai, beveik tik pilvu, žmogus beveik to nejaučia. Tokiomis sąlygomis žmo­gaus neblaško fizinė aplinka ir jis gali ramiai pasinerti į savo vidų.

One Response

  1. Medituoju jau metus laiko. Meditacija man yra išsigelbėjimas, pabėgimas nuo blogų, įkyrių minčių. Neseniai lankiau mokymus http://www.rutareiki.com/reiki-meditacija-ir-jos-nauda, kurie pagilino mano turimas žinias apie meditaciją, taip pat suteikė praktinės naudos. 🙂

Parašykite atsakymą