Skip to content

Jogos pagrindai

Jogos pagrindaiKodėl Joga?

Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo diena po dienos sekančio streso, nuovargio ir išsekimo. Joga teikia žmogui prieglobstį nuo kasdienės netvarkos. Paprasčiau tariant, joga leidžia jaustis tikrai gerai, geriau nei anksčiau. Joga padeda susidoroti su įvairiais negalavimais: nerimu, nugaros skausmais, kraujo spaudimu, chronišku nuovargiu, depresija, diabetu, galvos skausmais, širdies ligomis, stresu ir daugeliu kitų.  Joga išlaisvina žmogų iš mąstymo ribų ir suteikia savikontrolę. Joga palaiko kūno formą, stiprina ir tonizuoja raumenis, treniruoja protą būti stipriu. Joga moko būti pasaulyje. Ji sustiprina meilę, gailestį ir savęs pažinimą

Ar Joga yra religija?

Ne, Joga yra filosofija, išsilaikiusi penkis tūkstančius metų, nors, dėl savo šaknų, joga siejama su Indų tikėjimu, tačiau ji neturi jokių sąsajų su nei viena religija. Joga stiprina ir tobulina ją praktikuojančiųjų žmonių tikėjimą, nesvarbu kokiai religijai jie priklauso. Net jeigu jūs nesate religingas žmogus, jūs vistiek galite užsiimti joga.

Joga yra mokslas, menas ir gyvenimo būdas, joga ne religinė, bet dvasinė praktika; Jogos filosofijos yra universalios ir gali būti pritaikytos bet kokiai religijai.

Faktai, kuriuos turėtumėte žinoti:

•    Joga yra tūkstančių metų senumo. Indo slėnio civilizacijos akmens raižiniai, vaizduojantys Jogos Asanas, datuojami 5000m.pr.Kr.  
•    Joga rytuose prasidėjo kaip dvasinė filosofija, besispecializuojanti meditacijoje, tačiau vakaruose ji dažnai suprantama kaip fiziniai pratimai.
•    Jogos nereikėtų maišyti su Pilates, Pilates labiau akcentuoja fizinį nei dvasinį buvį.
•    Joga gali užsiimti bet kas, norintis geresnės sveikatos.
•    Jogą galite pradėti būdami bet kokio amžiaus.
•    Vakaruose mokslas Jogą tiria jau beveik 50 metų ir tyrimai atskleidžia fizinę ir psichologinę Jogos naudą.

Pabandykite pasinaudoti Jogos technikomis paprastomis dienomis:

•    Bet kada kai pasijusite įsitempę, iškvėpkite orą ir atpalaiduokite pečius.
•    Kai einate, suvokite sąlytį su savo pėdomis ir sukoncentruokite savo dėmesį į kvėpavimą.
•    Kai stovite vienoje vietoje ilgą laiką, jauskite savo kvėpavimą, atpalaiduokite pečius.
•    Suvokite savo stuburą kai einate, stovite ar sėdite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *