Kiekvieną įvykį, kiekvieną atsitikimą, sąmoningą ar ne, galima būtų pavadinti projektu. Kiekvienam projektui, įgyvendintam ar ne, buvo panaudotas tam tikras žmogaus gyvybinės energijos kiekis. Eidami gyvenimo keliu, mes palaipsniui savo gyvybines jėgas paliekame viename, kitame, trečiame projekte. Berniukas norėjo tapti futbolininku. Spardė kamuolį į namo sieną, tarp dviejų medžio kamienų, tarp dviejų strypų, įkaltų į žemę. Kai kuriems pavyko tapti futbolo žvaigždėmis, kai kuriems ne. Kai kurie išnaudojo energiją šiam tikslui pasiekti ir pasiekė tikslą. Kiti ne.
Mergina norėjo tapti aktore. Domėjosi, stengėsi, žavėjosi! Netikėtai gyvenomo kelyje sutiko gražų ir stiprų vaikiną. Jausmų bangos įtraukė juos į nuostabius meilės žaidimus ir mielą šeimyninį gyvenimą. Gal taip ir geriau, tik neįgyvendintame tiksle tapti aktore, liko dėmesio dalelytės, gyvybinės energijos lašeliai.
Žmogus vedė, sukūrė šeimą, puoselėjo tam tikras bendro gyvenimo mintis, idėjas. Po kiek tai metų žmogus nebegali susitvarkyti su šeimyninėmis problemomis. Projektas nepavyko. Reikia skirtis. Bet gyvybinė energija buvo panaudota, ji liko vaikuose, žmonoje, bendrai pirktame bute ar name, puikiame automobilyje, prabangiuose ar paprastuose balduose.
Žmogus miršta. Gyvenimas buvo kupinas įvairiausių projektų, kai kurie buvo baigti ir įgyvendinti, kai kurie ne.
Ką daryti šiose ar panašiose situacijose, kurios kiekvieną dieną prasideda, tęsiasi ir baigiasi kiekvieno žmogaus gyvenime?
Sprendimas. Lengvai atsipalaiduojame, tam gali padėti meditacija, joga ar kitos praktikos. Reikalinga spręsti situacija pati iškils prieš Jūsų akis. Lengvai peržiūrime situacijos detales, kaip ir surenkame savo įdėtą energiją. Kažkada turėjote pašto ženklų kolekciją. Domėjotės, rinkote, mainėtės su draugais ir pažįstamais. Laikui bėgant atsirado kitos vertybės, kiti interesai, pašto ženklai tapo vaikystės nuotykiu.. ir kažkur pasimetė. Peržvelgiate savo kitų žmonių emocijas, dėmesio energijos dalelytes, susijusias su Jūsų pašto ženklais, kaip ir surenkate jas į save – į save, esantį dabartiniame laike, – čia ir dabar.
Situacijai galima pasiruošti ir iš anksto. Galima susirinkti gyvybinę energiją iš dar nepabaigto projekto, bet kurį jau ruošiatės palikti. Prieš penkis metus pirkote stalą, jau jis senukas griūna, reikia keisti kitu. Peržvelgiate stalą, mintis, emocijas, dėmesio energiją, susijusią su stalu. Kaip ir pasiimate atgal į save energiją, kurią į stalą buvote idėję.. ir atsisveikinate su stalu. Atsisveikinimas bus paprastesnis, nes stalas liks „tuščiu” – be Jūsų energijos.
Analogiškai galima padirbėti ir su ateities projektais, kurių kažkada nusprendėte atsisakyti, bet kurie laikas nuo laiko prabėga prieš Jūsų akis, ar praplaukia mintyse.
Mano mokytojas guli mirties patale. Aš žiūriu į daiktus, esančius kambaryje: balto medžio stalas, mėlyna sofa su hieroglifo dekoru, knygos lentynoje, šviestuvai, žmogaus kūnas – kaip ir surenku žmogaus (ne savo) energiją, dėmesio dalelytes, vis dar esančias įvairiuose žmogaus aplinkos daiktuose. Einu į kiemą, peržiūriu mokytojo akimis vaizdus lauke: namas, kita gatvė, automobilis, automobiliai, žolė.. Surenku – žmogaus dėmesį. Ir vis, laikas nuo laiko perduodu tai, mirštančiam žmogui. Mirštantis žmogus nebeturi jėgų, padaryti tai pats.
Šiuo būdu galime ir kitiems žmonėms padėti surinkti energiją iš jų pradėtų ir neužbaigtų, ar užbaigtų, bet vis dar turinčių savyje žmogaus dėmesio dalelyčių, projektų, – net ir iš viso gyvenimo, – kaip projekto..