Sanskrito kalba „nadi” reiškia kanalą, kuriuo teka gyvybinė pranos energija. Pasak jogų, įkvepiant pro dešiniąją šnervę organizme atsiranda šiluma, o įkvepiant pro kairiąją jame pasklinda šaltis. Todėl dešiniąją šnervę jogai vadina „saulės taku” (sūrja nadi), o kairiąją – „mėnulio taku” (chandra nadi).
Metodas
Sėdėdami sukryžiuotomis kojomis arba lotoso padėtyje uždėkite dešinės rankos smilių ant kaktos, tarp antakių. Iškvėpkite iki galo, tada užspauskite dešiniąją šnervę nykščiu ir įkvėpkite pro kairiąją šnervę skaičiuodami iki keturių širdies dūžių, paskui sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki šešiolikos, atidenkite dešiniąją šnervę ir didžiuoju pirštu uždenkite kairiąją šnervę. Iškvėpkite pro dešiniąją šnervę suskaičiuodami aštuonis širdies dūžius.
Laikydami pirštus tokioje pačioje padėtyje įkvėpkite pro dešiniąją šnervę suskaičiuodami keturis širdies dūžius, tada sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki šešiolikos, paskui iškvėpkite pro kairiąją šnervę skaičiuodami iki aštuonių. Tai vienas ciklas.
Iš pradžių darant šį pratimą įkvėpimo, sulaikymo ir iškvėpimo trukmės santykis tari būti 1:2:2. Tik po ilgesnio laiko (mažiausiai 2 ar 3 mėnesių) jis gali būti 1:4:2.
Poveikis
Tai vienas iš svarbiausių pranajamos pratimų, padedantis atgauti kūną gaivinančių teigiamos ir neigiamos energijų pusiausvyrą. Jis ramina ir išvalo nervus, teikia stabilumo ir ugdo protinius gebėjimus bei padeda išgydyti tam tikros rūšies galvos skausmą.
Atsargumo priemonės
Šį pranajamos pratimą reikia atlikti labai atsargiai, iš pradžių ne daugiau trijų ciklų.
Sergantiesiems širdies ligomis, turintiesiems didelį kraujospūdį ar silpnus plaučius šį pratimą ir sulaikyti kvėpavimą (kumbhaka) be tinkamo vadovavimo nerekomenduojama.