Pranajama

Kas yra pranajama?

„Prana” sanskrito kalba yra „gyvybinė jėga arba kosminė energija„. Ji taip pat reiškia gyvenimą arba kvėpavimą.

„Ajana” – „pranos kontrolė”.

Taigi pranajama reiškia gyvybinės jėgos kontrolę, kuri vykdoma pasi­telkus koncentraciją ir tinkamą kvėpavimą.

Kvėpavimas – tai gyvybinės jėgos arba pirmapradės gyvenimo jėgos, pranos, išraiška žmogaus organizme. Ši jėga yra keleto nevalingų reflek­sų, pavyzdžiui: mirksėjimo ir žiovavimo priežastis. Prana ne tik laiduoja puikų organizmo sistemos funkcionavimą (taip pat ir endokrininės siste­mos), bet ir sutvarko žmogaus dvasinį gyvenimą, suteikia žmogui energi­jos. Ji yra tikrąja žodžio prasme „Dvasios kvėpavimas”. Pranajama – tai vaistas nuo kai kurių fizinių ir dvasinių ligų, kuriomis serga šiuolaikinis žmogus.

Joga Šastroje, senuosiuose jogos tekstuose sanskrito kalba, rašoma, kad visatą sudaro dvi substancijos: eteris (akasha) ir kosminė energija (pra­na). Visa, kas turi pavidalą, arba tai, kas liko suderinus elementus, evoliu­cionavo iš eterio. Eteris virto oru, skysčiais, kietąja medžiaga, žmogaus kūnu, gyvūnais, augalais ir t.t. Visa, ką mes galime paliesti, visi pavidalai, kuriuos galime matyti, viskas egzistuoja dėl eterio. Jis labai subtilus. Sun­ku tai suvokti, nes eteris tampa regimas tik tada, kai įgyja pavidalą. Jėga, paverčianti eterį materialiuoju pasauliu, yra prana.

Visa, ką mes vadiname energija arba jėga, atsiranda iš pranos. Visose gyvybės formose, nuo žemiausios iki aukščiausios, prana yra gyvybės jė­ga. Vakarų mokslininkai teigia, jog visata sklidina energijos, kuri iš tikrųjų yra prana. Bet kokios jėgos pagrindas yra prana. Ji yra judėjimo, sunkio, magnetizmo, fizinės veiklos, nervinių impulsų ir minties jėgos priežastis. Be pranos neįmanoma jokia gyvybės forma, nes ji yra bet kokios jėgos ir energijos esmė. Prana yra ore, vandenyje ir maiste. Ji – kiekvienos gyvo­sios būtybės jėga, o jos tobuliausia ir subtiliausia išraiška yra mintis.

Kai kvėpuojame, plaučiai juda veikiami pranos. Pranajama – ne tik kvėpavimas, bet ir raumenų jėgos, priverčiančios plaučius judėti, kontro­lė.

Kai kvėpuojame, organizmas lengvai absorbuoja praną iš gaivaus oro.

Esama trijų rūšių kvėpavimo:

• paprastasis
• gilusis
• pilnasis jogų.

Kvėpuodami paprastuoju kvėpavimu absorbuojame vidutinišką pra­nos kiekį.

Kvėpuodami giliuoju kvėpavimu pranos absorbuojame daugiau.

Kvėpuodami pilnuoju jogų kvėpavimu smegenyse ir nervų centruose pranos sukaupiame daugiausia. Vėliau jos atsargas galima panaudoti kriti­niais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, kai tenka įveikti netikėtai iškilusius sunkumus. Pilnuoju jogų kvėpavimu sukaupta prana taip pat stiprina žmo­gaus atsparumą užkrečiamoms ligoms.

Antra vertus, jei kvėpuosime netvarkingai, negalvodami, prana susi­telks kurioje nors vienoje vietoje, sutriks jos pasiskirstymas po visą orga­nizmą ir sukels vidinių problemų.

Pranos kontrolė, kurią vykdome sutelkę dėmesį ir tinkamai kvėpuoda­mi, vadinama „pranajama”. Taip kvėpuojant visas žmogaus organizmas pakraunamas prana. Jei žmogus gali kontroliuoti praną, jis tampa savo kūno šeimininku ir gali įveikti visas ligas bei kančias. Be to, jis gali pa­veikti ir kito žmogaus kūną. Štai Vakaruose gydantieji tikėjimu, užsiiman­tieji spiritizmu, hipnoze ir dvasine terapija kaupia ir kontroliuoja praną patys to nežinodami. Jie vadina ją Jėga” ir naudoja ligoms gydyti. Tokie žmonės pasižymi valios jėga bei tvirtu tikėjimu ir gali pažadinti „snau­džiančią” paciento praną, t.y. savo valios jėgos virpesius pakelia į tokį lygmenį, kad gali panašius virpesius sužadinti kitame žmoguje. Tačiau iš tikrųjų žmogui pasveikti padeda jo paties prana. Tikra tiesa, kad taip išgy­domi net toli esantys ligoniai, bet tai nėra lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tarp tokių „gydytojų” yra daugybė apsišaukėlių. Tik vie­nas kitas iš tikrųjų sugeba padėti žmonėms pasveikti.

Senuosiuose jogos traktatuose rašoma, kad prana labai panaši į min­ties jėgą, nes ji palaiko proto ir organizmo veiklą. Kai išmoksime kontro­liuoti praną ir galėsime paskirstyti ją vienodai po visą organizmą, būsime energingi, fiziškai ir dvasiškai sveiki, nesirgsime jokiomis ligomis. Kur krypsta mūsų mintys, ten telkiasi prana.

Pranos energiją kontroliuoja mintis. Ji – tikroji šeimininkė. Jei blogai apie ką nors galvosime, susirgsime. Tačiau lygiai taip pat galime ir pa­sveikti – tereikia išmesti iš galvos visas paikas mintis ir galvoti tik apie gerus dalykus. Jei darysime pranajamos pratimus, sukaupsime daugiau gy­vybinės energijos ir ją išsaugosime, lengvai įveiksime visus sunkumus.

Taigi pranajama nepaprastai svarbi. Ji – būtina sąlyga, kad sveikata būtų gera. Įkvėpdami į plaučius daug pranos organizmą pakrauname nauja energija. Prana stiprina širdį, o širdis varinėja kraują ir kartu su juo išne­šioja gyvybinę energiją į smulkiausias kraujagysles.

Joga Sastroje rašoma, kad prana, įkvepiama su oru, žmogaus organiz­me atlieka keletą funkcijų. Kiekviena jų turi pavadinimą:

• Prana (šiuo atveju bendras terminas vartojamas siauresne prasme) cirkuliuoja širdies plote ir kontroliuoja kvėpavimą.
• Apana cirkuliuoja žemiau pilvo esančiame plote ir kontroliuoja šlapi­mo ir išmatų šalinimą.
• Samana stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą ir lengvina virškini­mą.
• Udana cirkuliuoja krūtinės ląstos srityje ir kontroliuoja oro absorbaci­ją bei maisto įsisavinimą.
• Vjana cirkuliuoja visame organizme ir išnešioja po jį energiją, gauna­mą iš maisto bei oro.
• Nada sukelia raugulį ir atpalaiduoja pilvo raumenis.
• Ruimą kontroliuoja akių vokų judesius, saugo akis nuo akinamos švie­sos.
• Krkara sukelia čiaudulį bei kosulį ir neleidžia į nosį ir gerklę patekti nereikalingoms medžiagoms.
• Devadutta sukelia žiovulį ir išvargus padeda absorbuoti daugiau de­guonies.
• Dhanamdžaja išlieka kūne net po mirties, kartais sukelia lavono ištinimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad labai svarbu giliai ir taisyklingai kvėpuoti. Taip kvėpuojant nervų sistema, smegenys ir endokrininės liau­kos bus sveikos.

Gyvename nenatūraliomis sąlygomis, todėl kvėpuojame netvarkingai ir organizmas negauna pakankamai pranos. Visa nervų sistema kenčia, o endokrininės liaukos funkcionuoja netinkamai, organizmas silpsta, neten­ka energijos, žmogus nuolat jaučiasi išvargęs ir prislėgtas. Nepakankamas pranos kiekis taip pat silpnina širdį.

Taigi akivaizdu, kad žmogaus fizinę būklę lemia taisyklingas kvėpa­vimas. Iš žmogaus kvėpavimo galima spręsti apie jo emocingumą ir aistringumą. Išgyvenant depresiją, liūdesį ar melancholiją, kvėpuojama lėtai ir neritmingai, o susijaudinus, supykus, susinervinus – greitai, negiliai ir netvarkingai.